- statininkas
- statiniñkas (-inỹkas Dl, Aln) sm. (2) NdŽ žr. 1 statinys 1: Egliniai statinỹkai ilgiausiai tvoroj pastovi Lel. Čia lanksčios šakos – bus gerų statinỹkų Sv. Daržą užtvėrė statinỹkais An. Jonas Puodžiūnas užpuolė miegalį kerdžių, grasė statininku ir bernams A.Vien. Statinỹkų tvora LKAI64(Kur, An). Statinỹkų tvora iš šakų Kvr. Par statinỹkų tvorą vištos neinlįs Dbk. Statiniñkų tvora nuo gyvulių Vl.
Dictionary of the Lithuanian Language.